apžabinti

apžabìnti tr. Klm, Skdv, Kltn, Bt, Sg, Prk apimti, apglėbti: Apžabìnk su pirštais ranką J. Skrosk skrodą ir apžabink su skrodu galus sienojų J.Jabl(Žem). Gelžies vedegė apžabina medinę žagrę Lk. Apžabýti su replėms vinies galvikę [traukiant] Erž. Šlajukus [piršlių] užkeldavo ant stogo, apžabìna i sto[vi] Nmk. Apžabìnk kiaulę žabekliu, kad par torą neišlįstų Up. Ant koplyčios viršaus medinis su buožuliuku stulpelis, ant kurio apžabinta geležinė kryžma sp. | Vanduo apžabìna visą pievą, be lipto neprieisi pievos pjauti Tv. ║ Bt apjuosti, aprišti: Apžabìnk vežimą su šniūru, kad nebirtų šiaudai pakeliais Trg. Tavo diržas negalės munęs apžabìnti Žgč. \ žabinti; apžabinti